„Aš beviltiškai bandžiau iš galvos išmesti visas tas mintis ir atsipalaiduoti“, - savo įspūdžius aprašinėjo dailininkė Ellis, kuri iki pirmo plūduriavimo seanso užsiiminėjo meditacija. „Aš meditavau, skaičiavau įkvėpimus ir iškvėpimus, tačiau negalėjau atsipalaiduoti ir nusiraminti. Po 40 minučių aš pagalvojau: „Gerai aš tiesiog negaliu šį kartą atsipalaiduoti. Pamiršk tai. Kai tik aš paleidau mintis ir nustojau bandyti atsipalaiduoti, viskas lyg dingo, ir, žinote, ten liko tik aš. Aš pagalvojau:“Na štai ir aš“.
Ellis įspūdžiai vaizdūs ir pamokantys. Pagrindinė nuostabių efektų kilimo priežastis plūduriavimo metu yra ta, kad mūsų kūnai atsipalaiduoja labiau, nei galima pasiekti kasdieniame gyvenime. Ir tai vyksta be pastangų. Bet būtina atminti, kad „be pastangų“ kaip tik reiškia, jog pastangos, kurias mes darome atsipalaiduoti flotarijuje, tik trukdytų mūsų relaksacijai.
Ellis daug tikėjosi iš flotarijaus aplankymo. Ji pastebėjo, jog tik, kai ji nustojo galvoti, ji išties pajėgė atsipalaiduoti. Flotarijuje ji galėjo kažką daryti, nedarydama nieko, kurti, atmetus kūrybinius ketinimus, patekti į kažkokią vietą, kai nusprendė išvis niekur nekeliauti.
Šį fenomeną žmonės suvokė, kai pradėjo kreipti dėmesį į tai, kaip dirba protas. Neseniai fenomenas buvo pristatytas kiekybine forma ir mokslininkų, tiriančių grįžtamąjį biologinį ryšį, laboratorijose pademonstruotas jautria elektronine įranga. Jie jį laikė tokiu nusakomu ir reguliariu, kad įtraukė į treningų programą pirmu numeriu, pavadindami „Išsaugotos pastangos dėsnis“.
Siekis negalvoti – tam tikras fokusas, bet jį lengva išmokti. O vienąkart išmokus, lengvai jo nepamiršite.
Vieno reikšmingiausių atgalinio biologinio ryšio bangos atradimo esmė ta, kad žmogus, kuris pajuto ir išmoko nustatyti vidinę būseną, sugebės po to ją kontroliuoti ir savo nuožiūra atkurti vaizduotėje. Plūduriavimas – natūralus atgalinio biologinio ryšio realizavimo instrumentas, kuris dirba viduje, suteikdamas mums galimybę suprasti vos atskiriamus ir minutinius pokyčius būsenose, kurioms priskiriama ir gili relaksacija.
Naujokams įspūdžiai pradžioje stipriai siejasi su atgaliniu biologinio ryšio mechanizmu: kuo labiau jie stengiasi pasiekti norimą būseną, tuo labiau ji nuo jų tolsta, kol pagaliau jie išsiaiškina, kad reikia nustoti galvoti, ir būsena ateina pati savaime. Plūduriuotojai greitai įvaldo fokusą paleisti mintis. Daugelis sako, kad kūnas tai atsimena. Beveik visi patekimo į gilią relaksacijos būseną įvaldo per kelias minutes po to, kai įeina i flotarijų.
Smegenų tyrėjai mano, kad visa, ką mes kada nors išgyvenome, yra smegenyse ir gali būti atstatyti, ar atkurti, jei mes žinome teisingą signalą. Akivaizdu, gilios relaksacijos būsena išsaugoma smegenyse, todėl bet kuriuo momentu mes galim ją iššaukti iš pilkosios medžiagos ir vėl visa apimtimi išgyventi. Tai pasiekiama kūnui perduodant signalą, kuris atpažįsta ir parodo ypatingų smegenų ir kūno elementų grupių buvimo vietą, kad smegenys galėtų ištraukti jas iš saugojimo sistemos.
Kūno grįžimo į gilios relaksacijos būseną pavyzdžiu yra mano pergyvenimai užblokuotame metro, kuomet atrodė, kad mano kūnas atsiminė tamsą, tylą, šilumą ir kvapą. Efektas buvo panašus į brakštelėjimą: įsitempimo akimirka ir viskas staiga grįžo į savo vietas.
Dar vienu pavyzdį to, kaip kūno atmintis išties egzistuoja ir gali atsišaukti į signalą, pateikė šachmatais žaidžiantis psichologas Arturas. Jis man papasakojo, kad nuo to laiko, kai jis pradėjo plūduriavimą, rytinė vonia grąžina į tą ramybės būseną, kurią jis patyrė flotariume. „Aš numanau, kad jūs tai pavadintumėte sąlyginiu refleksu, bet būdamas vonioje, aš supratau, kad save valdau ir, kas įdomiausia, šis jausmas manyje buvo visą dieną. Tarsi rytinė vonia buvo „mažasis plaukiojimas“, kuris priminė mano kūnui tikrą plūduriavimo seansą“. – sakė jis.
Tereikia įeiti į pilno atsipalaidavimo būseną ir išmokti lengvai vėl į ją sugrįžti, kai jūs suprasite, jog tai ideali būsena. Jūs galite įsisavinti platų skirtingų technikų, skirtų elgesio būdo ar psichologinių nuostatų pakeitimui: savihipnozę, vizualizacijas, minčių vaizdus, saviįtaigą, maldas, meditaciją, autogeninius pratimus ir t.t.
Laboratoriniai tyrimai keliuose universitetuose, kur plūduriuotojus palygino su žmonėmis, naudojančiais kitus gilaus atsipalaidavimo metodus, įskaitant meditaciją, autogenines treniruotes, progresyvų atsipalaidavimą, saviįtaigą ir vizualizaciją, pademonstravo, kad visi fizinės kontrolės ir savireguliacijos būdai veikia galingiau ir efektyviau flotariume, nei bet kuriose kitose sąlygose.
Svarbus sudėtinis elementas, bendras visoms metodikoms – žmogus turi būti gilaus atsipalaidavimo būsenoje. Flotarijaus įrengimas, siekiant ir palaikant relaksaciją, nė su kuo nesulyginamas. Faktiškai, kiekvienas, kuris įeis į flotarijų, anksčiau ar vėliau pasieks gilų atsipalaidavimą.
Tačiau pradedantieji, arba nepatyrę plūduriuotojai turi atminti, kad geriausia strategija, kurios reikia laikytis įeinant į flotarijų – visiškas jos nebuvimas. Plūduriuotojai, su kuriais aš kalbėjau, rekomenduoja pirmuose seansuose nekelti sau jokių tikslų. Štai ką apie tai sako J. Terner, kuris atliko daugybę tyrimų: „Mes radome, kad naujokams reikia 4-5 seansų, kol jie išties išmoks su tuo susiliesti“. Kita vertus, beveik visi sutinka, kad 1- as ir 2-as plaukiojimai patys patraukliausi, patys stulbingiausi.
Įėję į flotarijų, atsigulkite ant nugaros. Leiskite savo pasąmonei išsirinkti, ką ji nori veikti, o savo kūnui – surasti savo kelią giliam atsipalaidavimui. Jei jūs atmesite lūkesčius, jūs niekada nenusivilsite.
Kaip paleisti mintis
Išsakęs nuomonę prieš bet kokias pastangas, leiskite man iš karto ją paneigti tvirtinimu, kad yra daug metodikų, kurias plūduriuotojai laiko naudingomis, siekiant supergilaus atsipalaidavimo. Iš tiesų, jokio prieštaravimo nėra, nes išeities pozicija, t. y. gilus atsipalaidavimas tai – būsena, kurios naujokai anksčiau nepatirdavo. O kadangi tokios patirties jie neturėjo, jie negali sąmoningų pastangų būdu rasti ten savo kelio. Vis gi, po adaptavimosi flotarijuje, nesunkiai galima sugrįžti į atsipalaidavimo būseną. Tai padaryti galima tiek flotariume, tiek už jo ribų, kai mums kils noras kreiptis į kūno atmintį apie begalinės laimės patyrimus.
Greitą grįžimą į gilų atsipalaidavimą gali užtikrinti tam tikri metodai bei technikos, artimos meditacijai. Tačiau šių metodų taikymas flotariume skiriasi ne tik laipsniu, bet ir kokybe.
Pirmiausia, flotariume jie daug efektyvesni. Jūs atsipalaiduosite greičiau ir giliau, nei anksčiau.
Žemiau pateikti kai kurie būdai, kuriuos patyrę plūduriuotojai pripažįsta efektyviausiais.
Kvėpavimo jutimas
Rezultatyvus būdas išlaisvinti kūną nuo sąmonės ir minčių srauto, vaizdų, žodžių galvoje – sufokusuoti dėmesį į kvėpavimą. Kadangi visi kiti pojūčiai apriboti, ausys užkištos, jūsų kūno įspūdžiai gali įgyti neįprastas proporcijas: jūsų plaučiai gali tapti didžiulėmis kalvio dumplėmis, jūsų kvėpavimas – iš tarpeklio išlėkusiu vėju.
Kvėpavimas pilvu
Labai svarbu, kad pilvo raumenys būtų atpalaiduoti. Įkvepiant jūsų pilvas išsiplečia ir pakyla. Daugelis mano, kad šiuo momentu jie yra nepatrauklūs, nes jų pilvas visuomet įsitempęs, energija leidžiama veltui, pilnavertis kvėpavimas apsunkintas. Vietoj kvėpavimo išplečiant ir suspaudžiant diafragmą, jie suspaudžia krūtinę ir šonkaulius.
Toks paviršutinis kvėpavimas apima tik viršutinę plaučių dalį ir, kas svarbu, tai vienas „kovos ir bėgimo“ reakcijos fiziologinis analogas. Tokiu būdu, kai mes taip kvėpuojam, mes vegetatyvinę sistemą verčiam palaikyti nuolatos sužadintos centrinės nervų sistemos būseną, tuo maitindami stresą, kuris valdo jūsų organizmą.
Kvėpavimas per nosį
Plūduriuotojų rate populiari praktika – tiesiog sukoncentruoti dėmesį į įkvepiamą ir iškvepiamą orą. Pajauskite kaip oras praeina pro šnerves, kai jūs įkvepiate; susikoncentruokite į nosies galą, į vėsą, kurią atneša šis įkvėpimas. Kai iškvepiate, tame taške pajauskite šilumą. Jei norite, skaičiuokite įkvėpimus nuo 1 ik 10, po to vėl pradėkite iš pradžios. Tegul mintys ateina į jūsų sąmonę, nesipriešinkite, leiskite joms atsirasti ir išnykti. Vėl nukreipkite savo dėmesį į kvėpavimą.
Judėjimas aplink kūną
Šis metodas efektyviai apjungia kvėpavimo pojūčius ir ritmą su dėmesio fokusavimu į skirtingas kūno vietas. Skaičiuokite kiekvieną įvėpimą ir kreipkite visą savo dėmesį į tam tikrą tašką kūne, pajauskite save visą tame taške. Su skaičiumi 1 sutelkite dėmesį į kaktos centrą. Su skaičiumi 2 – susikoncentruokite gerklėje, su 3 – persikelkite į dešinį petį. Tęsdami skaičiavimą, judėkite žemyn dešine ranka ir atgal į gerklę.
Tą pat padarykite su dešine ranka. Po to tęskite slydimą krūtine, pilvu, dubeniu, dešine koja žemyn, per dubenį į kairę koją žemyn. Grįžkite į pilvą ir baikite kaktoje.
Visas maršrutas turi apimti apie 60 įkvėpimų. Jūs pastebėsite, kad kol jūsų dėmesys juda iš vietos į vietą, jis kuria, ir visa tai lydima labai aiškiais kūno pojūčiais. Savo praktikoje, kai aš skaičiavau kiekvieną savo kūno dalį, mano vidinis žvilgsnis, rodos, pastebėdavo, kad jis šviesdavo šilta balta šviesa, atsikratė įtampos, „sušildavo“, darėsi „lengvesnis“ ir labiau atsipalaidavęs.
Visa eiga užima kelias minutes. Jūs grįžote į kaktos centrą. Jūs atsipalaiduojate.
Vizualizavimo praktika
Kiekvienas gali gauti sau naudą gerindamas savo gebėjimą vizualizuoti. Tačiau tiems, kurių vaizduotė mažai išlavinta, reikia daugiau praktikos. Tikėtina, kad jie jos ir vengia, kaip nemokantys plaukti, kurie tiesiog stovi prie vandens. Tokie žmonės ypatingai gali suvokti, kad flotarijus – puiki vieta vizualizavimui, nes praktika gerina vaizduotę, atmeta kitų žmonių dalyvavimą, rungtyniavimą ar spaudimą. Mokslininkai išsiaiškino, jog žmonės dažnai suderina blogą nuomonę apie viltis ir svajones su „Valios diktatu“; flotarijus yra puiki svajonių prielaida. Ten daugiau nėra ką daryti.
Aš kalbėjau su žmonėmis, kurių pareigos reikalauja ilgo bendravimo – juristais, jūreiviais, profesoriais. Jie reguliariai plūduriuoja ir patiria beveik vaikišką susižavėjimą dėl savo vėl įgyto gebėjimo tinkamai elgtis su savo minčių vaizdiniais. Jie mano, kad plūduriavimas padėjo jiems naujai priimti žmones, su kuriais jie bendrauja, be to atskleidė jiems savo idėjas.
Kūniška vaizduotė
Tai, ką mes matom savo vidiniu žvilgsniu, be abejo, daro įtaką mūsų fizinei ir psichinei būsenai. Puikus gilesnio atsipalaidavimo flotarijuje būdas – derinti vaizduotę su intensyviu jausminiu suvokimu.
Pavyzdžiui, aukščiau pateiktą kvėpavimą nosimi galima derinti su įsivaizdavimu, nes padidėja kvėpavimo jėga. Įsivaizduokite, kad oras, kuris patenka į jūsų šnerves, tai gryna balta šviesa. Įeinant, sekite šį srautą per šnerves, plaučius, pilvą. Po to, išeinant, stebėkite, kaip šviesa per kiekvieną jūsų kūno dalį išeina atgal. Įsivaizduokite, kad šviesa pilve pulsuoja ir apšviečia kiekvieną jūsų kūno dalį. Po to, iškvepiant, žiūrėkite, kaip šviesa atgal išeina iš kūno. Pilnai susikoncentruokite į kvėpavimą.
Šviesos vizualizavimas
Jūs įkvepiate ir matote, kaip jūsų kūnas prisipildo švaria balta ar paauksuota šviesa. Ji neša deguonį, gyvybinę energiją. Įsivaizduokite, kaip jo stiprinanti galia plinta jūsų kūnu. Iškvepiant – energija tamsiai mėlyna, pilka, arba rudos spalvos. Ji išneša iš jūsų organizmo nuovargį, negalias, toksinus. Tęsdami energijos įkvėpimus ir nuovargio iškvėpimus, pajusite kaip jūsų kūnas tampa šviesesniu, prisipildo gyvybės energijos, kuri spindi taip ryškiai, kad erdvė flotarijaus viduje užsipildo akinančia šviesa. Pabandykite įsivaizduoti, kaip šviečia jūsų kaulai, arba kaip venomis jumyse teka kibirkščiuojanti energija.
Šviesos judėjimas kūno viduje
Dar viena vizualizavimo rūšis – naudoti ją su pratimu, kai jūs skaičiuojate pagal savo judėjimą: nuo taško prie taško aplink visą kūną. Su kiekvienu skaičiumi, fokusuodami dėmesį į tašką, mintyse įsivaizduokite, kad jis šviečia šilta minkšta auksuota šviesa. Tai sustiprins atpalaiduojantį efektą.
Žvilgsnis mintimis
Kitas vaizduotės suvaldymo būdas (taip pat ir kūno) yra sąmoningas spalvinių vaizdinių, nesusijusių su jūsų kūnu, valdymas.
Pavyzdžiui, jūs plaukiojote ir įsivaizduojate dėžutę su pieštukais ar spalvomis. Peržiūrėkite kiekvieną spalvą. Kaip tos spalvos jus veikia?
Įsivaizduokite skirtingas formas: kubą, sferą, piramidę. Įsivaizduokite ryškiai raudoną sferą žaliame fone, po to spalvas pakeiskite.
Pabandykite tą patį padaryti su multifilmų ir komiksų herojais: Miki Mauzu, Pinokiu, Fredu Flinstounu. Įsivaizduokite, kad jie šoka ar bėga. Sukurkite jiems sceną. Stebėkite, kaip jie šoka prieš jus. Stebėkite, ką ir kaip jis kalba. Lyg jūs filmuotumėte pasirodymą kamera.
Įsivaizduokite save tokioje pat scenoje. O gal būt kambaryje, kur jūs, būdamas vaikas, miegojote. Viską įsivaizduokite aiškiai: baldus, daiktus kambaryje. Kokius jausmus jums kelia ši scena? Dabar ką nors pakeiskite. Kambaryje pastatykite pianiną. Mintyse pastebėkite, kaip jūs vaikštote po kambarį, skirtingais kampais apžiūrėkite baldus. Pakvieskite į kambarį ką nors, kas čia nei karto nebuvo: sužadėtinį, savo konkurentą. Ką jūs jaučiate, kai sujungiate šiuos vaizdus?
Dabar įsivaizduokite gerai jums žinomą žmogų: jo veidą, odą, akių spalvą, kaip keičiasi jo veidas, kai jis šypsosi. Po to, kaip tas žmogus juda, šoka, rodo jums ženklus. Stebėkite kaip jis kalba su jumis, žiūri į jus, klauso jūsų balso, ką jis sako jums. Atkreipkite dėmesį į kažką, gal būt, svarbaus.
O dabar mintyse įsivaizduokite save patį. Dėmesingai paržiūrėkite. Įvertinkite viską. Kuo vilkite? Ar jumyse yra kažkas, kas jums nepatinka? Įsivaizduokite kaip jūs kažką darote: žaidžiate tenisą, kopiate į kalnus. Ką būtent jūs darote? Žiūrėkite kaip jūs juokiatės. Kaip vaizdinys, kurį jūs matote, kalba su jumis? Ką jūs sakote pats sau?
Įsivaizduokite save labai dideliu. Jūs iškylate virš pastatų, kaip Guliveris virš liliputų. Dabar – labai mažu, lyg būtumėte itin drovus žmogus, ląstelė, atomas. Jums gali kilti noras įeiti į savo kūną ir keliauti: perplaukti savo virškinimo sistemą, patikrinti inkstus.
Tokia vizualizavimo praktika suteiks jums džiaugsmo ir parodys jums, kas yra jūsų mintyse. Ji dažnai jus stebins.