Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis! Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis. Medikai magnį vadina svarbiausiu gyvybei metalu. Neorganinių junginių pavidalu magnio yra kauluose, kituose audiniuose – organinių junginių pavidalu. Magnis dalyvauja daugelio fermentų veikloje, angliavandenių, lipidų, energijos apykaitoje, šilumos reguliacijos procesuose, baltymų sintezėje bei nervų sistemos veikloje. Mineralas būtinas energijai ląstelėse kaupti bei tinkamai ją panaudoti nervų, plaučių, širdies ir raumenų veiklai, svarbus gerai kalcio bei vitamino C apykaitai. Be to, magnis palaiko normalų širdies ritmą, reguliuoja širdies nervų ir raumenų aktyvumą, slopina neuronų įsijaudrinimą ir nervinių impulsų perdavimą, sušvelnina tokius simptomus, kaip nerimas ir susierzinimas. Žmonės, kuriems trūksta magnio, paprastai jaučia niekuo nepaaiškinamą vidinį nerimą, stresą, širdies ritmo sutrikimus, raumenų mėšlungį, pirštų galiukų tirpimą. Gali suktis galva, ūžti ausyse, atsirasti nuolatinis nuovargis. Jei magnio trūksta ilgą laiką, kraujagyslių sienelėse ima kauptis kalcio druskos. Esant magnio trūkumui, iš organizmo pašalinamas kalcis – gali ištikti širdies veiklos sutrikimai, kojų mėšlungis, kamuoti pykinimas. Daugiau magnio reikia nėščioms ir maitinančioms savo pienu moterims. Magnio stoką gali jausti vyresnio amžiaus žmonės. Naujausi tyrimai rodo, jog du trečdaliai pagyvenusių žmonių su maistu gauna 75 proc. mažiau magnio nei rekomenduojama. Tai skatina osteoporozės vystymąsi. Magnio taip pat trūksta ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Kai trūksta magnio, šio elemento atsargas organizme galima papildyti valgant tam tikrus maisto produktus. Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai – duona, kruopos, sėlenos, žirniai, pupelės. Beje, perdirbant grūdai netenka 80 proc. magnio kiekio. Daug magnio randama augaliniuose produktuose, ypač žaliuose, nes jis yra chlorofilo sudedamoji dalis (petražolėse, krapuose, špinatuose, rūgštynėse), taip pat juodojoje arbatoje, džiovintuose grybuose, kakavoje, krabuose, krevetėse, jūros kopūstuose bei moliūguose. Šio elemento gausu ir riešutuose, razinose, vynuogėse, kopūstuose, morkose, grikiuose, sojų pupelėse, ryžiuose. Pieno produktuose magnio nedaug, tačiau juose magnis yra lengvai pasisavinamos formos. Daug magnio turi ir žuvis (ypač lašišinė), chalva, švieži vaisiai,arbūzai. Jei pasireiškia simptomai, rodantys, kad jums trūksta magnio, o vien maisto produktais teigiamo poveikio nesiseka pasiekti, pravartu įsigyti magnio preparatų. Jų pasiūla ir įvairovė tikrai didelė. Magnio tabletės ypač naudingos širdies infarktui, miokardo nekrozei, krūtinės anginai gydyti ir profilaktikai, jei tokios indikacijos atsirado dėl magnio trūkumo. Kadangi trūkstant magnio, be jau minėtų simptomų, gali pasireikšti ir nemiga, galvos skausmai, atminties sutrikimas, pablogėjęs sugebėjimas susikoncentruoti, dezorientacija ar net haliucinacijos, apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas, būtina pašalinti šio preparato trūkumą organizme, nes ilgalaikis magnio trūkumas gali sukelti lėtinius sveikatos sutrikimus. Magnis išsamiai Magnis yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Tai mikroelementas, kuris aktyvina daugiau nei 300 fermentų veiklą, dalyvauja angliavandenių, lipidų, baltymų, energijos apykaitoje, šilumos reguliacijos procese, plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą. Magnis svarbus taip pat kalcio ir vitamino C apykaitai. Mineralas palaiko normalų širdies ritmą, reguliuoja širdies nervų ir raumenų aktyvumą, atpalaiduoja kraujagyslių, virškinamojo trakto, tulžies pūslės ir latakų lygiuosius raumenis, saugo nuo aterosklerozės, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujo spaudimą, nervinių ląstelių mitybą. Žmogaus organizmas pats negali pasigaminti taip jam reikalingo magnio, todėl jį turi gauti su maistu. Tačiau maiste ne visada yra pakankamas mikroelemento kiekis. Suaugusiems žmonėms magnio paros norma yra 300- 350 mg. Daugiau jo reikia nėščioms, maitinančioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip vartojantiems daug alkoholio. Geriausi magnio šaltiniai yra grūdų produktai (duona, sėlenos, kruopos, žirniai), žalialapiai augalai (petražolės, krapai, rūgštynės, špinatai), taip pat krevetėse, krabuose, juodojoje arbatoje, riešutuose, šokolade, kopūstuose, morkose ir kituose produktuose. Pieno produktuose magnio nedaug, bet jis gerai pasisavinamas. Kadangi su maistu gaunamas nepakankamas mineralo kiekis, todėl reikia vartoto magnio papildomai. Nes trūkstant magnio ima kamuoti nuovargis, raumenų skausmas, mėšlungis, sutrinka širdies, virškinamojo trakto veikla, nemiga, galvos skausmai, atminties sutrikimas, gebėjimas susikaupti. Papildomai vartojant magnio preparatus sustiprėja nervų sistema, gerėja miegas, didėja atsparumas stresui. Trūkstant jo iš organizmo pasišalina kalcis, todėl svarbu, kad magnio kiekis organizme būtų pakankamas. Magnio trūkumas vadinamas hipomagnezemija. Pagrindiniai požymiai: • jaučiamas nuolatinis fizinis ir protinis nuovargis; • galvos skausmas, atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas, nervingumas; • širdies ritmo sutrikimai, širdies skausmai; • šlaunų, blauzdų, pėdų mėšlungis; • veido, sprando, pečių srities raumenų traukuliai; • gimdos spazmai; • skrandžio ir žarnyno spazmai. Magnio trūkumo priežastys: • sumažėjęs magnio kiekis maiste (badavimas, dieta); • sutrikęs magnio pasisavinimas (vėmimas, viduriavimas, endokrininės ligos, nepakankamos rezorbcijos sindromas); • padidėjęs magnio išsiskyrimas (dėl kai kurių vaistų vartojimo, poliurijos, padidėjusio prakaitavimo); • padidėjęs magnio poreikis (nėštumo ir maitinimo krūtimi metu, paauglystėje, vyresniame amžiuje, intensyviai sportuojant, esant intensyviam protiniam darbui, stresui, vartojant daug alkoholio). Magnio perteklius vadinamas hipermagnezemija. Šis sutrikimas pasitaiko retai, dažniausiai sergant inkstų nepakankamumu, tačiau yra labai pavojingas žmonėms, sergantiems kepenų ligomis. Magnis yra vartojamas ir gydymui: • magnio vartojimas siekiant kompensuoti jo trūkumą; • farmakodinaminio magnio poveikio panaudojimas, neatsižvelgiant į jo kiekį organizme. Gydymui magnis vartojamas sergant šiomis ligomis: • ūminės ligos (skilvelių ritmo sutrikimai); • lėtinės hipomagnezemijos; • aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kt.; • premenstruacinis sindromas; • osteoporozė; • alkoholizmas; • cukraligė; • lytinė disfunkcija. Galimas šalutinis poveikis vartojant magnio preparatus. Jei suvartojamos didesnės dozės, gali pasireikšti viduriavimas, suminkštėti išmatos. MAGNIS – LYDERIS KOVOJE SU STRESU Užvakar norėjosi tyliai verkti, vakar – triukšmingai bartis, o šiandien persekioja nenumaldomas noras kaukti prieš mėnulį. Į pasąmonę ryškiai braunasi įspūdis, kad gyvenimas nesusiklostė. Iškyla pavojingas klausimas: kas kaltas? Pabandykime pasiaiškinti, gal ne gyvenimas toks, o ko nors trūksta mūsų organizmui. Magnis – strategiškai būtinas elementas normaliai nervų sistemos veiklai: jis dalyvauja visų šiandienai žinomų galvos smegenų neuropeptidų sintezėje ir atsako už stabdymo signalų, kylančių iš centro (galvos) į periferinius nervus ir raumenis, perdavimą. Nėra magnio, nėra ir ryšio, „abonentas laikinai nepasiekiamas“. Likusi be vadovaujančių smegenų nurodymų nervų sistema ir toliau persitempia dėl niekų, tiesiogine prasme sakant, negirdi proto balso. Trūkstant magnio raumenų sistema arba visai iš smegenų negauna signalų nusiraminti, atsipalaiduoti, arba ją pasiekia pavojingi signalai – atsiranda įtampa ir jos pasekmė, protrūkis. Jaučiamės tarsi sudaužyti, net ir ilgai miegoję, arba per kūną „prabėga“ raumenų traukuliai ir trūkčiojimai, taip gerai pažįstami daugumai per daug atsakingų žmonių. O jei magnio būtų tiek, kiek reikia, jis sulaikytų traukulius ir praplėstų kraujagysles, numalšintų raumenų spazmus ir persitempimą, užtikrintų visam kūnui poilsį ir ramybę. Bet nereiškia, kad šis elementas reikalingas tik raumenims ir nervams, jis būtinas visoms be išimties organizmo sistemoms. Todėl, kad magnis priverčia dirbti daugybę fermentų, kurie dalyvauja energijos, baltymų, angliavandenių ir riebalų... daugiau kaip 300 medžiagų apykaitos procesų. Be jo mūsų organizmas paprasčiausiai negalėtų funkcionuoti. Magnis ir moteris Šiuolaikinė moteris pelnytai laiko magnį svarbiausiu „moterišku“ mineralu. Jis pasirūpina normalia nėštumo eiga, o taip pat sugeba palengvinti priešmenstruacinio sindromo kančias. Veikdamas raminančiai, magnis mažina prislėgtumą, verksmingumą, padidėjusį jautrumą, nervingumą, padeda sumažinti arba visai numalšinti skausmą pilvo apačioje, sunkumo ir įtampos jausmą krūtinėje. Menopauzės metu magnio dėka ne taip ryškiai jaučiami nemalonūs simptomai, tokie kaip, nuovargis, prakaitavimas, arterinio kraujo spaudimo svyravimai. Moterys sirgdamos hipertonine liga dažniau nei vyrai kenčia nuo priklausomybės druskai. Nuo sūraus maisto moterims greičiau pakyla kraujospūdis ir natrio lygis, organizme labiau jaučiamas magnio, kalio trūkumas. Todėl moterų organizmas, gaudamas reikiamą kiekį magnio, reaguoja greičiau ir kraujo spaudimas taip pat greičiau normalizuojasi. Kokia magnio norma? Magnio paros norma yra 300 – 800 mg. Kadangi pats organizmas šio mikroelemento negamina, visą dozę turime gauti su maistu. Bet dažniausiai negauname, nes mūsų racione labai mažai produktų, turinčių daug magnio – nerafinuotų skaidulų, šviežių vaisių, daržovių. Situaciją labai blogina ir greitas maistas, kurio pagrindą sudaro rafinuotas maistas ir konservantai, didelis kiekis cukraus ir druskos. Nepakankamai magnio gaunama badaujant, metant svorį. Perdozuoti magnio galima tik intraveninėmis injekcijomis, vartojant geriamųjų magnio preparatų, tokio pavojaus nėra. Magnio dieta. Rekomendacijos Valgykite kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Vietoje valgomosios druskos naudokite jūros arba mineralų druską. Dažniau gaminkite patiekalus iš rudųjų ryžių (baltuose šlifuotuose ryžiuose yra tik magnio pėdsakai), grikių, pirkite duoną su sėlenomis. Nesižavėkite minkštu (šarminiu) vandeniu. Kietas (rūgštus) vanduo – priešingai, geras magnio šaltinis. Be to, maiste turi būti medžiagų, padedančių magnį įsisavinti. Tai vitaminai B6 (bananai, užkeptos bulvės, rudieji ryžiai, grikių kruopos) ir vitaminas B13 (oroto rūgštis), kurio yra ožkos piene. Produktai, kuriuose yra magnio: 100 g kviečių grūdų yra 308 mg, 100 g riešutų – 270 mg, 100 g pupų (baltųjų) – 130 mg, 100 g saulėgrąžų – 420 mg, 100 g špinatų – 58 mg. Taip pat nemažai magnio turi brokoliai, kiauliena, jautiena, lašiša, upėtakis. Magnio trūkumo požymiai Net ir sveikai maitinantis organizmas gali jausti magnio trūkumą, pavyzdžiui, nėštumo metu, fiziškai pervargus, patiriant pastovius stresus. Magnio poreikis padidėja ligos atveju, po operacijų, vartojant sūrų maistą, alkoholį. Apie magnio deficitą organizme byloja tokie požymiai: greitas nuovargis, depresija, neramus miegas; susilpnėjęs dėmesingumas; raumenų spazmai; šaltkrėtis.